Žyma: fotografijos pamokos
Kompozicija kadre: taisyklių laužymas jas žinant
Parašė Mindaugas Bobinas 2009-04-19 Kita
Po ilgų svarstymų kokią pirmą temą reiktų paliesti, prieš pradedant gilinantis į atskirus fotografijos žanrus, 
pirmose pozicijose atsidūrė mintis apie kadro komponavimą. Vėl viską verčiam į žmonių kalbą: turbūt ne kartą teko susidurti su situacija, jei esate bent kiek fotografavę anksčiau, jog tie patys miesto rotušės ar Palangos saulėlydžio vaizdai, šimtą kartų atvaizduoti atvirutėse, net gi labiau patyrusių Jūsų draugų darbuose, atrodo kur kas geriau ir įdomiau nei Jūsų šviežiai iškeptose nuotraukose? Net ir eidami apsnigtu miško taku, ar keliaudami po Rygos senamiestį matote tiek daug gražių vietų ar net visumos, bet kai išsitraukiate fotoaparatą - nieko, na, arba beveik nieko gražaus tame kadre nebelieka…
Šiuo atveju reikia perprasti kelis momentus - kompozicijos dėsnius ir patį save. Kompozicijos nesunkiai galima išmokti, nes tai viso labo taisyklės, kurių paisant, Jūsų nuotrauka ryškiai pagerės. Perprasti patį save - čia jau kur kas sudėtingesnis dalykas, tačiau kur kas trumpiau paaiškinamas nei kompozicijos tiesos. 
Esmė ta, jog net ir visuotinai sutarus, jog žmogaus akis mato 50 mm fiksuoto židinio objektyvo atitinkantį vaizdą, vis gi lieka periferinis regėjimas, o mūsų smegenų veikla iš to bendro kratinio ištraukia ir akcentuoja būtent tuos vaizdinius momentus kurie mums yra aktualūs pagal mūsų nuotaiką, ieškomo vaizdo sritį, grožio sampratą. Išsitraukę fotoaparatą, matome griežtai ribotą vaizdą, į kurį norime sukišti visa tai ką matėme gražaus, o tai gerokai nusižengia tos pačios kompozicijos taisyklėms…
Amžinas fotografo galvos skausmas - klausimas: ką būtent parodyti savo nuotraukoje, o ką išmesti. Šiais, skaitmeninės fotografijos laikais, tai tampa kur kas paprasčiau, kai galime pasidaryti keletą kadrų, su skirtingai akcentuotais objektais, o tada, grįžę iš savo „fotosesijų”, po dienos, ar dar geriau - dviejų, kada visiškai nurimsta emocijos ir įspūdžiai, ramia kritiko akimi atrinkti verčiausius kadrus. Kita vertus, galbūt bus paprasčiau priiminėti sprendimus, kai žinosite kokių pagrindinių vaizdo komponavimo taisyklių reikėtų laikytis.
Apskritai kalbant apie kompoziciją - tai kur kas platesnė sąvoka, nei jos dalis, taikoma fotografijoje. Gal tik konkrečiai meninėje fotografijos kryptyje, tokioje kaip režisuoto kadro kūrimas ar koliažas, yra iš anksto siekiama statinės arba dinaminės kompozicijos, paisoma dominantės ir intrigos santykio, kitaip sakant - vyksta pilnavertė kūryba.
Fotografija pati savaime - yra akimirkos fiksavimas, nuotaikos pagavimas, kitaip tariant - Jūsų sugebėjimas parodyti pasauliui tą unikalią akimirką, kurią sugebėjote pamatyti tik Jūs vienas.
Taigi, jei kalbant nuo pradžių, vienas svarbiausių komponavimo principų - pagrindinio objekto, ar objektų 
grupės, užimamos vietos kadre plotas. Beveik visi skaitmeniniai ir skaitmeniniai - veidrodiniai fotoaparatai turi „tinklelio” funkciją, kuomet vaizdo ieškiklyje atsiranda devyni vienodo dydžio langeliai - trys vertikalūs ir trys horizontalūs vienas kitą perdengiantys laukai. Ši gradacija, priklausomai nuo to, kaip komponuojate savo vaizdą kadre - vertikaliai ar horizontaliai, dalina būsimą fotografiją į tris dalis. Štai čia ir turi pasireikšti Jūsų sprendimas - kiek užims fotografuojamas objektas - dvi ar tris dalis. Dažniausiai pasitaikanti pradedančiųjų fotografų klaida fotografuojant peizažą (o tai dažniausias fotografijų objektas) - centruota horizonto linija. Tampa visiškai neaišku, ką tokia nuotrauka norėjote parodyti - vakarėjantį dangų, ar smėlėtą paplūdimį? Gražu ir viena ir kita? Dominantė turi likti viena. Kuri - sprendimas Jūsų. Jei apskritai kyla problemų su vaizdo talpinimu kadre, galbūt laikas įsigyti plačiakampį objektyvą - apie tai, kokia priemonė tinka kuriam žanrui - rašyta jau anksčiau ir bus rašoma dar ne kartą.
Kitas dalykas - spalvinis plėmas, arba dominuojanti spalva, kuri taip pat nulemia tai, kiek objektų apskritai bandysite talpinti į kadrą. Pačios neįdomiausios ir ko gero nesuprantamiausios nuotraukos būna tos kelionių fotografijos, kuriose virtinėmis matosi skirtingos architektūros ir kolorito pastatų, medžių, tiltų, automobilių ir dar, be abejo - praeivių. Tai nuotraukos, kurios neturi akcento.
Apskritai, renkantis fotografuojamus vaizdus, maksimaliai įvertinkite objektus, esančius kadre. Tie daiktai, kurie nuotraukos nepuošia - ją gadina.
Taigi, jei užklydote į nuošalų bažnytkaimį, ir radote nuostabią koplyčią, kuri dažniausiai būna vietinio jaunimėlio laikas nuo laiko lankoma vieta ne mišių metu - prieš nuspausdami užrakto mygtuką nurinkite vyno butelių ir vienkartinių stiklinių liekanas, o jei ankstyvą pavasarį fotografuojate išsiskleidusį šalpusnio žiedą - patraukite iš kadro pernykštės žolės stiebus.
Ne mažiau svarbi priemonė gerai fotografijai - tinkamas rakurso parinkimas. Žodis tinkamas - šiuo atveju
toks, kuris mažiausiai matomas visai tai masei, kuriai bus rodomos Jūsų nuotraukos. Žmonės nuoširdžiai stebėsis ir pamėgs Jūsų darbus vien už tai, kad iki gyvo kaulo atsibodusius miesto ar aplinkos objektus jiems parodysite iš tos pusės, iš kurios jie patys tingėjo užeiti.
Beje, fotografuodami panoramas, taip pat stenkitės laikytis nesucentruoto horizonto taisyklės. Tuo Jūsų panoramos taps išskirtinės, lygiai taip pat, kaip ir taškas, iš kurio fotografuosite jas - dauguma atsistoja aikštės viduryje, ir pleškina visa tai kas aplink. Kokia iš to nauda? Na, nebent Jūsų fotografija - tiriamasis senamiesčio stogų silueto darbas urbanistikos tema. Jei ne - pasirinkite, kas Jūsų darbe svarbiausia, ir tai akcentuokite rodomos aplinkos sąskaita.
Formos ir jų išryškinimas kadre, o tai reiškia - dar kartą paprasčiausias dėmesio atkreipimas į tai, pro ką paprasčiausiai praeiname.
Tiesa, atskiriems žanrams galioja atskiros kompozicijos taisyklės, kaip antai fotografuojant statinius visu jų
planu, privalote parodyti ir ant ko jie stovi, kitaip nebus suprantamas nei jų mąstelis, nei apskritai kuri tai pastato dalis. Kad nereiktų po to karpyti padarytų kadrų - stebėkite kiek objektų dalių patenka į kadrą - naudokite priartinimo funkciją kadro komponavimui kad atsikratytumėte pašalinių objektų dalių likučių Jūsų nuotraukoje, palikite tik tai kas būtiniausia. Čia tikrai galioja taisyklė - mažiau yra daugiau. Fotografuodami žmones nekomponuokite jų taip, lyg būtų nukirstomis per sąnarius galūnėmis, o fotografuodami veidus nepalikite per daug vietos virš galvos.
Galų gale laužykite taisykles: fotografuodami plačiakampiu objektyvu saulėlydį, debesims nusėtam dangui skirkite ne du trečdalius kadro ploto, o visus du su puse, taip dar labiau paryškindami savo temos objektą, o fotografuodami draugo profilį daugiau vietos palikite ne toje pusėje į kurią jis žiūri, o priešingoje, jei nuotraukos nuotaiką atitinka ir papildo fonas. Eksperimentuokite…
Kiekviena Jūsų nuotrauka - tai žinutė butelyje pasauliui. Nepamirškite to. Atraskite savo matymo stilių.
___________________________________________________________________________________________________
konsultacijos ir fotografijos kursai,
meninė ir proginė fotografija
+370 612 28376
mindaugasbobinas@gmail.com
Rodyk draugams
“Nikon’o” siurprizai
Parašė Mindaugas Bobinas 2009-04-18 Kita
Yra žvaigždės, ir yra žvaigždžių fanklubai. Yra gamintojai, ir yra prisiekę brandų naudotojai. Kai kurie brandai taip giliai įsitvirtinę naudotojų sąmonėje ir pasamonėje, jog net gi sukuriami tokie internetiniai puslapiai www.nikonrumors.com, realiai tam, kad laidyti pletkus, ir garbinti esamą produkciją…
Aš, be abejo už tokį fenomeną, kuris leidžia įsisvaigti vartotojų fantazijai, krapštytis naktimis prie fotoshopo, kurti neregėtų daiktų atvaizdus ir taip skelbti paskalas apie neva būsimą produkciją. Smagu. Paties puslapio šūkis - nėr dūmų be ugnies.
Tai štai jei sektumėte to puslapio rašliavą, matytumėte jog maždaug po D700 vaidrodinio aparato išleidimo buvo kalbama apie D900 atsiradimą, bet pasirodė viso labo D90. Po D3 - turėjo sekti D4, bet gavom D3x. Apie ką dabar tiksliai galvojo žmonės, tiesą sakant nežinau, bet visai šviežias gaminys - D5000. Ir tai ne pletkai, o tikrų tikriausias veidrodinis fotoaparatas, lentynėlėje stovintis aukščiau už D60, bet žemiau nei D90.
Tai štai, viename iš savo blogų iškeikęs veidrodinių gamintojus dėl vartomo displėjaus nebuvimo (ką jau yra pagaminęs Olympus), dabar praktiškai turiu atsiprašyt, nes ir Nikon’as su savo mėgėjiška technika įžengė į tokią funkciją turinčių aparatų gamybą. Aišku, nėra reikalo to besivartaliojančio ekrano dėt į tuos aparatus, kurie neturi LiveView funkcijos.
Vis gi egzistuoja šiokie tokie tiek marketinginiai, tiek mados ar įpročio dalykai. Tokio tipo ekranai kol kas 
montuojami tik į mėgėjiškus DSLR - maždaug pro ar semi-pro vartotojai nei vienas nežiūrės fotografuodamas iš neparankios padėties per LCD ekraną, o geriau gulsis į dumblą ar kabarosis į medį?.. Gal čia ir įvaizdžio dalykas - koks tu profesionalas jei žiūri ne per ieškiklį, o į ekranėlį, kaip koks muilinės naudotojas? Jumoras aišku visa tai.
Dar viena mados tendencija (dabar jau visai rimtai) - filmavimo funkcija veidrodiniuose foto aparatuose, taip kaip fotografavimas mobiliuose telefonuose. Aišku, kol kas, auto fokusavimas filmavimo metu neveikia.
4 kadrai per sekundę - jau visai neblogas rodiklis. Prisimenant istoriją - tai vieta tarp D80 ir D200, o šie fotoaparatai buvo gan ilgą laiko tarpą tvirtai užsiėmę savo pozicijas. Realiai - tai nėra greitašaudis, bet, mėgėjams pleškinti serijomis - tikrai pakaks. 12,3 milijono taškų jutiklis CMOS jutiklis (panašus į D90 naudojamą) ir dulkių nupurtymo funkcija nuo jo - taip pat kriterijai, kurie mėgėjišką fotoaparatą nusipirkusį vartotoją kilsteli į aukštesnes patogumo ir galimybių pozicijas.
Priėjom minusų lentą. Naudojami F tipo jungties objektyvai. Kalbant lietuviškai - aparatas savyje neturi auto fokusavimo varikliuko, taigi, turime tas pačias bėdas kaip su D40, D40x ir D60 - norint prisitaikyti sau keletą papildomų objektyvų, ne bet kurį galėsite rinktis.
Kažkas bando mėtyti akmenis į Nikon daržą atseit dėl per mažo fotoaparato resurso - „tik” 100 000 kadrų. Nemanau kad kas nors su šiuo fotoaparatu užsidirbinės vestuvėse, (kas tai darys - sėkmės Jums), o fotografuojant tokiais tempais, kokiais fotografuoja aktyvūs entuziastai - greičiausiai po metų ar dviejų Jūs parduosite šį aparatą neišnaudoję ir pusės jo resurso.
Trumpai tariant - tai dar vienas rimtas žaislas pradedančiojo akiratyje, pro kurį nevertėtų praeiti nestabtelėjus, bet, tuo pačiu įvertinti savo norus ir perspektyvas, turint omenyje aparato galimybes ir optikos pritaikymą.
___________________________________________________________________________________________________
konsultacijos ir fotografijos kursai,
meninė ir proginė fotografija
+370 612 28376
mindaugasbobinas@gmail.com
Fotoaparato instrukcija žmonių kalba
Parašė Mindaugas Bobinas 2009-04-15 Kita
 |
Jei galų gale susirinkote viską ko Jums prireiks pirmoje foto išvykoje, ar bent jau įsigijote patogų krepšį fotoaparatui, prieš pradedant jį naudoti, ko gero kiekvienam knieti pavartyti instrukciją, kad susipažinti |
| Tiek ant kompaktinių „zūmuojančių“ skaitmeninių aparatų, tiek ir ant mėgėjiškų, ar „semi-pro“ serijos veidrodinių fotoaparatų, rasite ratuką, kuriame išvardyti visi fotografavimo režimai. Tokio tipo aparatuose, tam kad palengvinti Jums gyvenimą, tų režimų bus begalė – auto, naktinis, sportinis, portretas, A, S, M, P ir t.t. Jei norite mažiausiai gilintis į nustatymus, (o pirmais bandymais ko gero taip ir nutiks) – įsijunkite Auto režimą, ir Jums neteks rūpintis absoliučiai jokiais kitais nustatymais, išskyrus fokusavimo režimą – rankinį arba automatinį. |
 |
| Faktas, kad jei jau pasirinkote automatinį fotografavimo režimą, įsijunkite ir automatinį fokusavimo režimą – nereiks sukioti fokusavimo žiedo ant objektyvo, sekant ar vaizdas iš tikrųjų ryškus. Fotoaparatas pats nustatys ISO, baltos šviesos balansą, diafragmos ir išlaikymo reikšmes, jei reikės – įjungs ir blykstę. Vis dėl to aš tikiuosi, kad jei jau skaitote mano straipsnius, norite apie fotografiją ir jos kūrimo procesą suprasti ir žinoti šiek tiek daugiau. |
|
| Tai štai. Ant to fotografavimo režimų ratuko yra keturios paslaptingos raidės A, S, M ir P. Tai yra fotografavimo režimai, kuriuos rastumėte paėmę į rankas „semi-pro“ arba „pro“ serijos veidrodinius aparatus, ir apart šitų režimų ten nebūtų daugiau jokių kitų. Tai pagrindinės darbo priemonės tokios fotografijos kūrimui, kokios norite būtent Jūs, o ne aparatas, pats nustatinėdamas krūvą parametrų automatiškai. Pasistengsiu kiekvieną iš šių režimų, kuriais ir siūlau naudotis fotografuojant, paaiškinti. |
|
| „P“ – programuotas fotografavimo režimas, kažkuo panašus į „Auto“ režimą, kadangi fotoaparatas išlaikymo ir diafragmos reikšmes parenka automatiškai, nustatydamas geriausią ekspoziciją. Jums lieka pasirinkti baltos spalvos balansą, ISO reikšmę, blykstės režimą – jei ją apskritai norite naudoti. Vėl apie viską iš eilės. Kuo toks svarbus baltos spalvos balansas (WB)? Jūs fotografuojate ne tik skirtingo apšvietimo turint galvoje intensyvumą, sąlygomis (tuo rūpinasi išlaikymo ir diafragmos santykis), bet ir skirtingos šviesos spalvos sąlygomis. Dažniausiai aparatai turi tokius „WB“ nustatymus: auto, saulėta, debesuota, šešėlis, ryški šviesa (kaitrinė lempa), fluorescensinė (dienšviesė lempa), blykstės režimas ir šviesos temperatūros nustatymas kelvinais. Kiekvieno iš šių parametrų intensyvumą dar galite reguliuoti skalėje nuo -3 iki +3. Taigi, jei norite naturalių spalvų nuotraukoje – šviečiant saulei naudokite „saulėtos“ dienos WB režimą, fotografuodami šešėlyje – šešėlio pasirinktį ir t.t. Aišku, yra aparatų kurie tiksliai tokį pasirinkimą atkuria naudojant „auto“ funkciją, bet iš pradžių, kol neperpratote visų stiprių ir silpnų savo technikos vietų, pabandykite tą patį kadrą nufotografuoti kelis kartus skirtingai WB pasirinkimais ir palyginkite gautą rezultatą. Sudėtingiausias iš šių yra šviesos temperatūros nustatymas kelvinais. Iš esmės, jei Jūsų aparatas neturi „Live view“ režimo (kuomet LCD ekrane matote komponuojamą kadrą), nesinaudokite šiuo režimu, kitaip bus bėdos. Jei tokia funkcija yra, tuomet, net ir fotografuojant įprastu būdu – žiūrint per aparato vaizdo ieškiklį, įsijunkite „LiveView“ režimą, ir lygindami komponuojamo vaizdo spalvas su spalvomis aplinkoje kurią fotografuojate – keiskite šviesos temperatūros skalę tol kol vaizdai ekranėlyje ir tikrovėje bus vienodi – tikėtina kad nustatysite tiksliausią baltos šviesos balansą. Bėda ta, kad pakeitus rakursą, balansą teks nustatinėti iš naujo. |
|
| Vis dėl to siekiant optimalaus rezultato išeitis yra – rinkdamiesi fotografavimo raišką – kokio dydžio ir kokybės bus saugojamas nuotraukos failas – prie JPG pridėkite dar ir RAW. Be abejo, tam Jums reiks gerokai talpesnės kortelės, Adobe Photoshop programos, bei šiokių tokių žinių, kurias apžvelgsiu kiek vėliau. Tačiau tokiu atveju, net ir nepavykus nustatyti tinkamą ekspoziciją fotografuojant kitais režimais ar esant neteisingam baltos šviesos balansui – tai galėsite keisti parėję namo, savo kompiuteryje. Tikrai patogu ir verta. |
 |
|
Apie baltos spalvos balansą lyg ir viskas. ISO reikšmė. Tai Grįžtam prie fotografavimo režimo „P“. Jį naudoja tie |
|
 |
Dar vienas žodis, kuris dažnai kelia reikšmės klausimą – „ekspozicija“. Dažnai minima bet nelabai suprantama? Žmonių kalba kalbant, tai laiko ir šviesos santykis, kuris nulemia nuotraukos šviesumą. Laikas – kiek trunka atverto objektyvo (pakelto veidrodžio) intervalas, per kurį krinta šviesa, nešdama komponuojamo kadro vaizdą ant Jūsų aparato jutiklio. Šviesa – jos kiekis, įleidžiamas į fotoaparato vidų ant jutiklio pro plačiai atvertą arba privertą diafragmą. Jei fotografuodami pastebėjote, jog Jūsų padarytas kadras per tamsus – tam yra ekspozicijos kompensavimo mygtukas, kuris, atskirai nekeičiant diafragmos ar išlaikymo, ekspoziciją gali pailginti (pašviesinti nuotraukas sekančių kadrų metu), arba patamsinti. |
| Dar vienas svarbus momentas – šviesos matavimo principo nustatymas, kuris taip pat susijęs su ekspozicija, ir neteisingai parinkus šį matavimą, rezultatas gali ne visiškai atitikti Jūsų lūkesčius. Daugumoje fotoaparatų yra trys pagrindiniai šviesos matavimo būdai - fokusuojamo taško, fokusuojamo taško ir erdvės aplink jį, bei šviesos vidurkio visame kadre. Jei fotografuosite atvira diafragma („A“ režime), žinokite, kokio rezultato norite, ir koks turėtų būti šviesos santykis tarp fokusuojamo objekto ir jo aplinkos (pavyzdžiui seno Šventosios tilto polių ir vakarėjančio dangaus). |
|
| Kitas fotografavimo režimas „A“. Angliškai – aperture, lietuviškai – diafragma. Techniškai – diafragmos prioriteto režimas. Tai reiškia, kad Jūs parenkate diafragmos reikšmę, o išlaikymą fotoaparatas apskaičiuoja automatiškai, parinkdamas tinkamiausią ekspoziciją. Tai dažniausiai naudojamas „peizažistų“ fotografavimo režimas. Taip pat ir portretinio ar reportažinio žanro mėgėjų. Ką keičia diafragma? Ryškumo gylį, arba kitaip – zoną. Jei fotografuojate tolimą peizažą, ir norite, jog žolių lapai esantys arčiausiai Jūsų bei miškas esantis už kelių šimtų metrų būtų vienodai ryškūs – rinkitės bent jau F8, arba F11, F16. Jei fotografuodami savo draugą norite, jog jis būtų sufokusuotas ryškiai, o miestas, fone už jo – „išplaukęs“ – naudokite didžiausiai atvertos įmanomą reikšmę (tai priklauso nuo Jūsų objektyvo galimybių) – F2.8, ar bent jau F3.5, geriausia – F1.4 ar F1.8. |
 |
 |
Kai fotografuojate sporto renginius, turbūt nenorėsite, kad visi bėgikai, metikai, stūmikai ar plaukikai gautam vaizde voliotųsi kažkokioj košėj, nesuprantant kur tiksliai jų rankos ar kojos? Čia naudokite „S“ režimą – išlaikymo prioriteto. Diafragmos režimą fotoaparatas parinks pats. Kuo trumpesnis išlaikymas – tuo tiksliau užfiksuotas judantis objektas. Be abejo, vėl daug kas priklauso nuo apšvietimo sąlygų – bepigu nustatinėti 1/4000 sekundės, kai šviečia saulė. |
| Kitu atveju – rinkitės tinkamesnę ekspoziciją. Lygiai taip pat įmanomas ir atvirkštinis procesas, jei norite užfiksuoti tekančio vandens įspūdį – rinkitės ilgą išlaikymą – 1/5 sekundės ar ilgiau, priklausomai vėl gi nuo to – kokiomis apšvietimo sąlygomis darote kadrą – jei spigins saulė, Jūs negalėsite nustatyti kelių sekundžių trukmės, nes ir maksimaliai priverta (iki F22) diafragma vis tiek duos išbalintą nuotrauką. Tam teks ant objektyvo sukti stipriai tamsintą poliarizacinį filtrą. Smagiausi kadrai pasitelkus ilgą išlaikymą – iki 30 sekundžių – naktinių vaizdų. Be abejo – neapsieisite be štatyvo. |
 |
| Smagiausi kadrai pasitelkus ilgą išlaikymą – iki 30 sekundžių – naktinių vaizdų. Be abejo – neapsieisite be štatyvo. |
|
 |
|
|
„M“ – rankinis (manual) fotografavimo režimas, kai Jūs Pabaigai dar apie fokusavimo režimus. Kai kurie |
 |
Dar vienas svarbus momentas – kai kurie aparatai arba
objektyvai turi optinio stabilizavimo funkciją, kuri gerokai padeda fotografuojant iš rankos. Jei tokį aparatą arba aparatą su tokiu objektyvu naudosite fotografuodami nuo štatyvo – išjunkite stabilizavimo funkciją, kitaip stabilizavimo mechanizmas, nerasdamas vibracijos, kurią reikia slopinti, kels ją pats, ko pasekoje gaunamas atvirkštinis rezultatas – nuotraukos blukinimas. Tai pagrindinės fotoaparato paslaptys, kurias turėtumėte žinoti, dabar jau drąsiai galite daryti savo pirmuosius kadrus. Sėkmės! ___________________________________________________________ konsultacijos ir fotografijos kursai, |
Rodyk draugams
